Kauno apskritis: Istorija
Lietuvos valstybės administracinis-teritorinis vienetas su centru Kaune, matyt, atsirado apie 1398 m., kai oficialiuose dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. 1486 m. atstačius Kauno pilį, ji tapo pavieto centru, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, kuris valdė aplinkines teritorijas. Po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į pavietus (apskritis), tuomet Kauno apskritis pirmąkart įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. 1791 m. iš 20 parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis.
1795 m. po ATR žlugimo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai, tuomet Kauno apskritis priskirta Vilniaus gubernijai, vėliau – Lietuvos gubernijai, nuo 1843 m. Kauno gubernijai.
I pasaulinio karo metu užėjus vokiečiams, 1915–1918 m. Kauno apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. Po karo atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. Kauno gubernija padalinta į 7 apskritis, pirmoji šalyje įkurta Kauno apskritis. Šiai apskričiai priklausė Kauno apylinkės, kadangi Kauno miestas turėjo miesto-apskrities statusą. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. Užėję sovietai 1950 m. atliko administracinę reformą, kuria visos Lietuvos apskritys buvo panaikintos.
Dabartinė Kauno apskritis atkurta 1994–1995 m. naujose ribose, jai priskirtos 8 savivaldybės.